Pavasaris ir vasara daugeliui asocijuojasi su bundančia gamta, žydinčiais medžiais, ilgesnėmis dienomis ir daugiau laiko gryname ore. Tačiau nemažai daliai žmonių šis metų laikas reiškia visai ką kita – prasideda sezoninių alergijų laikotarpis. Vos ore padaugėjus žiedadulkių, atsiranda čiaudulys, varvanti nosis, akių niežėjimas, ašarojimas ar nuolatinis nuovargis, kuris gali lydėti ne vieną savaitę ar net kelis mėnesius.
Pasaulio sveikatos organizacijos ir tarptautinių alergologų duomenimis, alerginių ligų paplitimas pastaraisiais dešimtmečiais nuolat didėja. Skaičiuojama, kad įvairiomis alergijomis serga šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje, o sezoninis alerginis rinitas yra viena dažniausių lėtinių viršutinių kvėpavimo takų ligų.
Nors daugelis pirmiausia ieško būdų, kaip kuo greičiau sumažinti nemalonius simptomus, specialistai vis dažniau pabrėžia, kad svarbu žvelgti plačiau. Alergijų sezonu reikšminga ne tik simptomų kontrolė, bet ir bendras organizmo balansas – visavertė mityba, pakankamas poilsis, fizinis aktyvumas, žarnyno mikrobiotos būklė ir normali imuninės sistemos veikla.
Kas yra sezoninė alergija?
Alergija – tai imuninės sistemos reakcija į medžiagas, kurios daugumai žmonių yra visiškai nekenksmingos. Tokios medžiagos vadinamos alergenais.
Kai alergiško žmogaus organizmas susiduria su alergenu, imuninė sistema jį klaidingai atpažįsta kaip grėsmę. Tuomet aktyvuojamos apsauginės reakcijos – gaminami specifiniai antikūnai, o organizme išsiskiria uždegiminėje reakcijoje dalyvaujančios medžiagos, tarp jų ir histaminas. Būtent jos sukelia daugeliui gerai pažįstamus alergijos simptomus.
Dažniausi sezoninių alergijų alergenai yra:
• medžių žiedadulkės (beržų, alksnių, lazdynų);
• pievų ir javų žolių žiedadulkės;
• piktžolių, ypač kiečių ir ambrozijų, žiedadulkės.
Ne sezono metu alergines reakcijas taip pat gali sukelti namų dulkių erkutės, gyvūnų pleiskanos, pelėsiai ar tam tikri maisto produktai.
Kaip pasireiškia sezoninė alergija?
Alergijos simptomai kiekvienam žmogui gali būti skirtingi – nuo vos juntamų iki stipriai trikdančių kasdienį gyvenimą.
Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
• dažnas čiaudulys;
• vandeninga sloga;
• nosies užgulimas;
• akių paraudimas, niežėjimas ir ašarojimas;
• gomurio ar gerklės niežėjimas;
• kosulys;
• sumažėjusi uoslė;
• bendras nuovargis;
• suprastėjusi miego kokybė.
Kai kuriems žmonėms simptomai pasireiškia tik kelias savaites per metus, tačiau kitiems jie gali tęstis visą žiedadulkių sezoną. Dėl prastesnio miego, nuolatinio nosies užgulimo ar akių dirginimo dažnai nukenčia darbingumas, dėmesio koncentracija, fizinis aktyvumas ir bendra gyvenimo kokybė.
Alergija ar peršalimas – kaip atskirti?
Pavasarį daugelis žmonių pirmuosius alergijos simptomus palaiko peršalimu. Iš tiesų šios būklės gali būti panašios, tačiau yra keli svarbūs skirtumai.
Peršalimas dažniausiai prasideda palaipsniui. Jam būdingas gerklės skausmas, bendras silpnumas, kartais – karščiavimas ar raumenų maudimas. Dažniausiai simptomai praeina per 7–10 dienų.
Sezoninė alergija paprastai prasideda staiga – vos žmogui susidūrus su alergenu. Jai būdingas intensyvus čiaudulys, skaidrios išskyros iš nosies, akių niežėjimas ir ašarojimas. Karščiavimas alergijai nėra būdingas.
Jeigu tokie simptomai kartojasi kasmet tuo pačiu metų laiku, verta kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją alergologą. Specialistas gali rekomenduoti atlikti alerginius tyrimus ir padėti nustatyti simptomus sukeliančius alergenus.
Kodėl alerginių ligų daugėja?
Kodėl prieš kelis dešimtmečius alergijų buvo gerokai mažiau nei šiandien? Vieno aiškaus atsakymo mokslas kol kas neturi, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad tam įtakos turi daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių.
Tarp dažniausiai minimų priežasčių:
• oro tarša;
• klimato kaita;
• ilgesnis augalų žydėjimo sezonas;
• pasikeitę mitybos įpročiai;
• mažesnė mikroorganizmų įvairovė aplinkoje;
• lėtinis stresas;
• mažesnis fizinis aktyvumas.
Mokslininkai taip pat pastebi, kad dėl šylančio klimato kai kurie augalai pradeda žydėti anksčiau, o žiedadulkių sezonas tampa ilgesnis. Dėl to jautrūs žmonės su alergenais susiduria ilgesnį laiką nei anksčiau.
Kada Lietuvoje alergijų sezonas intensyviausias?
Lietuvoje sezoninių alergijų laikotarpis paprastai prasideda ankstyvą pavasarį ir gali tęstis iki rudens.
Dažniausiai išskiriami trys pagrindiniai etapai:
• Kovas–gegužė – žydi lazdynai, alksniai ir beržai.
• Gegužė–liepa – ore gausu pievų ir javų žolių žiedadulkių.
• Liepa–rugsėjis – vyrauja piktžolių, ypač kiečių, žiedadulkės.
Žiedadulkių koncentracija ore priklauso ne tik nuo metų laiko, bet ir nuo oro sąlygų. Sausomis, šiltomis ir vėjuotomis dienomis jų paprastai būna daugiau, todėl jautresni žmonės gali jausti stipresnius simptomus.
Tačiau šiandien specialistai vis dažniau pabrėžia, kad vien vengti alergenų nepakanka. Moksliniai tyrimai rodo, jog svarbią reikšmę gali turėti ir bendra organizmo būklė – ypač normali imuninės sistemos veikla bei žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Būtent šioms sritims pastaraisiais metais skiriama vis daugiau mokslininkų dėmesio.
Žarnyno mikrobiota ir imuninė sistema – kodėl apie tai kalba visas pasaulis?
Pastarąjį dešimtmetį viena sparčiausiai augančių medicinos sričių – žarnyno mikrobiotos tyrimai. Mokslininkai vis geriau supranta, kad žarnynas nėra vien virškinimo organas. Jame gyvena trilijonai bakterijų, virusų ir kitų mikroorganizmų, kurie sudaro sudėtingą ekosistemą – žarnyno mikrobiotą.
Ši mikroorganizmų bendruomenė dalyvauja ne tik virškinimo procesuose. Ji prisideda prie žarnyno barjero funkcijos palaikymo, sąveikauja su imuninės sistemos ląstelėmis ir padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą. Būtent todėl pastaraisiais metais vis daugiau mokslinių tyrimų nagrinėja ryšį tarp žarnyno mikrobiotos ir įvairių imuninių ligų, įskaitant sezonines alergijas.
Svarbu pabrėžti, kad žarnyno mikrobiota nėra vienintelė alergijų priežastis ir jos pokyčiai negali būti laikomi alergijų gydymo metodu. Tačiau mokslininkai sutaria, kad rūpinimasis žarnyno sveikata yra svarbi bendros organizmo gerovės dalis.
Ką rodo naujausi moksliniai tyrimai?
Pastaraisiais metais paskelbta nemažai sisteminių mokslinių apžvalgų, kuriose analizuojamas ryšys tarp žarnyno mikrobiotos ir alerginių ligų.
Tyrėjai pastebi, kad alerginiu rinitu sergančių žmonių žarnyno mikrobiota dažnai skiriasi nuo sveikų asmenų. Vis dėlto iki šiol nėra pakankamai įrodymų teigti, kad egzistuoja viena konkreti mikrobiotos sudėtis, lemianti alergijų išsivystymą ar eigą.
Mokslininkų nuomone, ši sritis išlieka labai perspektyvi, tačiau kol kas reikalingi didesni ir ilgalaikiai klinikiniai tyrimai, kurie leistų tiksliau įvertinti mikrobiotos reikšmę alerginių ligų prevencijai ir gydymui.
Kitaip tariant, mokslas jau mato ryšį tarp žarnyno ir imuninės sistemos, tačiau kol kas negalima teigti, kad vien mikrobiotos pokyčiai gali išspręsti alergijų problemą.
Ar mityba gali turėti įtakos alergijų eigai?
Nors nėra vieno maisto produkto ar dietos, galinčios išgydyti alergiją, subalansuota mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių palaikyti bendrą organizmo sveikatą.
Specialistai rekomenduoja kasdien valgyti kuo įvairesnį maistą. Didelę raciono dalį turėtų sudaryti:
• įvairios daržovės;
• vaisiai ir uogos;
• pilno grūdo produktai;
• ankštinės kultūros;
• riešutai ir sėklos;
• fermentuoti maisto produktai.
Ypatingas dėmesys skiriamas maistinėms skaiduloms. Jos yra pagrindinis maistas daugeliui naudingų žarnyno bakterijų. Fermentuodamos skaidulas, bakterijos gamina trumpųjų grandinių riebalų rūgštis, kurios prisideda prie normalios žarnyno gleivinės būklės palaikymo ir dalyvauja organizmo fiziologiniuose procesuose.
Todėl įvairi, augaliniais produktais gausi mityba siejama su didesne žarnyno mikrobiotos įvairove.
Vitaminas D – kodėl jis taip dažnai minimas kalbant apie imunitetą?
Vitaminas D daugeliui pirmiausia asocijuojasi su kaulų sveikata, tačiau jo reikšmė gerokai platesnė. Jis prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos, todėl natūralu, kad mokslininkai aktyviai tiria jo vaidmenį ir alerginių ligų kontekste.
Naujausios mokslinės apžvalgos rodo, kad vitamino D trūkumas gali būti susijęs su įvairiais imuninės sistemos sutrikimais. Tačiau iki šiol nepakanka įrodymų teigti, kad vitamino D papildų vartojimas vienas savaime gali išgydyti sezoninę alergiją ar patikimai sumažinti jos simptomus visiems žmonėms.
Vis dėlto žmonėms, kuriems nustatytas vitamino D trūkumas, gydytojas gali rekomenduoti jo papildymą pagal individualų poreikį.
Probiotikai – ką apie juos sako mokslas?
Pastaraisiais metais nemažai dėmesio skiriama ir probiotikams.
Kai kurie klinikiniai tyrimai rodo, kad tam tikros probiotikų padermės gali būti naudingos bendrai žarnyno mikrobiotos pusiausvyrai palaikyti. Tačiau alergijų srityje rezultatai kol kas nėra vienareikšmiai.
Ekspertai pažymi, kad skirtinguose tyrimuose naudotos nevienodos bakterijų padermės, skirtingos dozės ir vartojimo trukmė, todėl šiuo metu probiotikai negali būti rekomenduojami kaip standartinis sezoninės alergijos gydymo būdas.
Vis dėlto, rūpinantis žarnyno mikrobiota, jie gali būti svarstomi kaip kompleksinio požiūrio dalis, atsižvelgiant į individualią situaciją ir sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijas.
Kokios maistinės medžiagos svarbios normaliai imuninės sistemos veiklai?
Kalbant apie imuninės sistemos veiklą, dažniausiai minimos kelios maistinės medžiagos, kurių pakankamas kiekis svarbus normalioms organizmo funkcijoms.
Tai:
• vitaminas D;
• vitaminas C;
• cinkas;
• selenas;
• omega-3 riebalų rūgštys.
Svarbu suprasti, kad nė viena iš šių medžiagų nėra sezoninės alergijos gydymo priemonė. Vis dėlto jos prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos, todėl subalansuota mityba ir, prireikus, individualiai parinkti maisto papildai gali būti bendros sveikatos priežiūros dalis.
Kaip pasiruošti alergijų sezonui?
Apie alergiją daugelis prisimena tik tada, kai pradeda čiaudėti ar varvėti nosis. Tačiau specialistai pabrėžia, kad organizmu verta rūpintis nuolat.
Prie geros savijautos alergijų sezono metu gali prisidėti:
• įvairi ir subalansuota mityba;
• pakankamas maistinių skaidulų kiekis;
• reguliarus fizinis aktyvumas;
• kokybiškas miegas;
• pakankamas skysčių vartojimas;
• streso valdymas.
Taip pat rekomenduojama stebėti žiedadulkių prognozes. Dienomis, kai jų koncentracija ore didelė, naudinga riboti laiką lauke, grįžus namo nusiprausti veidą, išsiplauti plaukus, persirengti drabužius ir dažniau vėdinti bei valyti gyvenamąsias patalpas.
Šiandien vis daugiau specialistų sutaria, kad geriausių rezultatų galima tikėtis ne ieškant vieno stebuklingo sprendimo, o derinant sveiką gyvenimo būdą, gydytojo rekomendacijas ir dėmesį bendrai organizmo sveikatai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors sezoninė alergija dažnai laikoma lengvu sveikatos sutrikimu, jos simptomai gali reikšmingai paveikti kasdienę savijautą ir gyvenimo kokybę. Kai kuriais atvejais būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją alergologą.
Specialisto konsultacija rekomenduojama, jei:
• simptomai kartojasi kiekvienais metais ir stiprėja;
• jie tęsiasi ilgiau nei kelias savaites;
• nereceptiniai vaistai nepadeda arba padeda nepakankamai;
• atsiranda dusulys, švokštimas ar sunku kvėpuoti;
• alergijos simptomai trukdo miegui, darbui ar kasdienei veiklai;
• įtariama alerginė astma.
Prireikus gydytojas gali rekomenduoti alerginius tyrimus, padedančius nustatyti simptomus sukeliančius alergenus. Kai kuriems pacientams, atsižvelgiant į individualią situaciją, gali būti taikoma alergenų imunoterapija – gydymo metodas, kuris padeda mažinti organizmo jautrumą tam tikriems alergenams.
Dažniausi mitai apie sezonines alergijas
Internete vis dar galima rasti daug klaidinančios informacijos apie alergijas. Štai keli dažniausi mitai.
Mitas: alergija – tai tik sloga.
Iš tiesų sezoninė alergija gali paveikti ne tik nosį. Ji gali sukelti akių niežėjimą, kosulį, nuovargį, miego sutrikimus, o kai kuriems žmonėms būti susijusi ir su alerginės astmos simptomais.
Mitas: jei vaikystėje alergijos nebuvo, ji neatsiras ir suaugus.
Alergija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. Kartais pirmieji simptomai pasireiškia tik suaugus.
Mitas: maisto papildai gali išgydyti alergiją.
Šis teiginys nėra teisingas. Maisto papildai nėra vaistai ir nėra skirti alergijoms gydyti. Jie gali būti tik bendros sveikatos priežiūros ir visaverčio gyvenimo būdo dalis.
Mitas: organizmu reikia rūpintis tik tada, kai prasideda alergijos sezonas.
Specialistai pabrėžia, kad sveiki kasdieniai įpročiai svarbūs visus metus. Subalansuota mityba, kokybiškas miegas, fizinis aktyvumas ir pakankamas maistinių medžiagų kiekis padeda palaikyti normalią organizmo veiklą nepriklausomai nuo sezono.
Kompleksinis požiūris – kodėl jis svarbus?
Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad žmogaus sveikatą lemia ne vienas veiksnys, o jų visuma. Todėl ir kalbant apie sezonines alergijas verta žvelgti plačiau.
Kasdieniai įpročiai – įvairi mityba, pakankamas maistinių skaidulų kiekis, kokybiškas miegas, fizinis aktyvumas, streso valdymas ir gydytojo rekomendacijų laikymasis – padeda palaikyti bendrą organizmo sveikatą. Esant poreikiui ir nustačius tam tikrų maistinių medžiagų trūkumą, gydytojas ar vaistininkas gali rekomenduoti jų papildymą.
Nors mokslas vis dar ieško atsakymų į daugelį klausimų apie alergijų atsiradimą ir eigą, akivaizdu viena – ilgalaikę gerą savijautą dažniausiai lemia ne vienas sprendimas, o nuoseklus rūpinimasis savo sveikata.
Ką verta prisiminti?
Sezoninė alergija – tai ne tik čiaudulys ar varvanti nosis. Ji gali paveikti miego kokybę, darbingumą, fizinį aktyvumą ir bendrą gyvenimo kokybę.
Nors visiškai išvengti kontakto su žiedadulkėmis dažnai neįmanoma, simptomus galima valdyti laikantis gydytojo rekomendacijų ir rūpinantis bendra organizmo būkle. Visavertė mityba, pakankamas poilsis, fizinis aktyvumas ir dėmesys žarnyno mikrobiotai yra svarbūs sveikos gyvensenos elementai, kurie prisideda prie normalios organizmo veiklos.
Ramunė Simonaitienė, „Mano Mantra“ įkūrėja:
„Per daugiau nei dešimt metų konsultuodama klientus sveikatingumo ir mitybos klausimais bei vadovaudama „Mano Mantra“ matau, kad alergijų tema žmonėms kelia vis daugiau klausimų. Žmonės ieško ne tik būdų greičiau palengvinti simptomus, bet ir nori suprasti, ką gali padaryti kasdien, kad geriau pasirūpintų savo organizmu. Todėl visada skatinu pirmiausia rūpintis gyvenimo būdu – visaverte mityba, kokybišku miegu, fiziniu aktyvumu, streso valdymu ir laikytis gydytojo rekomendacijų. Maisto papildus vertinu kaip kompleksinio požiūrio dalį, o ne stebuklingą sprendimą. Mano tikslas – padėti žmonėms priimti sąmoningus, mokslu pagrįstus sprendimus ir suprasti, kad ilgalaikę savijautą kuria kasdieniai įpročiai.“
Papildoma pagalba alergijų sezono metu
Žmonės, besirūpinantys savo savijauta alergijų sezono metu, dažnai ieško būdų, kaip palaikyti bendrą organizmo sveikatą. Tam svarbūs kasdieniai įpročiai – visavertė mityba, pakankamas maistinių skaidulų kiekis, dėmesys žarnyno mikrobiotai ir pakankamas organizmui svarbių maistinių medžiagų kiekis.
Norintiems vienoje vietoje rasti kruopščiai atrinktus produktus, „Mano Mantra“ yra parengusi Alergijų sezono rinkinį. Jame esantys produktai skirti bendrai organizmo gerovei palaikyti ir gali būti kompleksinio požiūrio į sveikatą dalis kartu su subalansuota mityba, sveiku gyvenimo būdu ir gydytojo rekomendacijomis.
Svarbu: maisto papildai nėra vaistai. Jie nėra skirti alergijoms gydyti ar jų profilaktikai ir negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo bei visavertės mitybos.
Apie autorę
Ramunė Simonaitienė – „Mano Mantra“ įkūrėja, daugiau nei dešimtmetį besidominti sveikatingumo, mitybos ir maisto papildų temomis. Konsultuodama klientus ji daug dėmesio skiria mokslo įrodymais grįstai informacijai, atsakingam požiūriui į sveikatą ir sveikos gyvensenos principams.